Kaip sumažinti atliekų kiekį savo gyvenime? Atliekų rūšiavimas ir perdirbimas

 

Mano paliekamų atliekų analizė parodė, kad daugiausiai išmetu įvairiausio tipo pakuotes. Nuo maišelių iki kitokių konteinerių maisto prekėms. Po to seka įvairūs maisto likučiai ar iš galiojimo išėjęs maistas (laikantis dietos pastarojo žymiai mažiau), taip pat tualetinis popierius ir popieriniai rankšluosčiai. Gal ne taip dažnai, bet pastoviai išmetu ir konteinerius nuo higienos produktų. Čia tikrai galima kažką pakeisti!

Net ir sumažinus atliekų kiekį, nemažai minėtų dalykų vis tiek pasieks mano namus. Kad ir kaip įspūdingai skamba per metus sukauptas tik vienas puslitriukas šiukšlių, toks kraštutinumas nėra mano tikslas. Žinoma, jei natūraliai priaugtume iki gyvenimo su tokiu minimaliu kiekiu atliekų, tikrai nenusiminčiau! Grįžtam prie temos... 

Išdalinus, atidavus, paaukojus viską, ką dar galima panaudoti. Atsisakius, sumažinus nebepanaudojamų atliekų kiekį, neišvengiamai jų vis tiek liks. Ir bene vienintelis būdas yra, jas perdirbti. Kadangi namuose neturim tam įrangos, tad vertėtų bent jau pasirūpinti, kad tos atliekos pasiektų vietas, kuriose jos būtų perdirbamos ar per panaudojamos. 

 

Tiesa, kad atliekos tikrai būtų perdirbtos, būtina jomis teisingai pasirūpinti prieš sumetant į atitinkamus konteinerius:

• Ne visas plastikas yra perdirbamas apskritai. Dažnai dalis pakuotės yra perdirbama, o kita dalis ne. Reikia stebėti ženkliukus ant pakuotės. 
• Kad ir perdirbamas, bet purvinas, riebaluotas, pienuotas plastikas ne tik kad gali būti neperdirbtas, bet dar gali suteršti ir sugadinti visą perdirbimo partiją. Aš pralpaunu ne tik plastikines pakuotes/talpas nuo maisto, bet, jei įmanoma, ir valymo bei higienos priemonių talpas, taip pat metalines skardines (kad ir ne plastikas, bet pas mus keliauja į vieną konteinerį).
• Šlapias popierius nebus perdirbamas. Sumestas šlapias popierius sušlapins ir daugiau popieriaus... Jei namuose vienas konteineris yra skirtas visoms perdirbamoms atliekoms, reikia pasirūpinti, kad į jį patektų tik švarios ir sausos atliekos.
• Per smulkus popierius išskraidys per visokius įrangos tarpus.
• Čia, Anglijoje, stiklas negali keliauti į bendrą perdirbimo konteinerį prie namų, jam yra specialūs konteineriai, kad stiklo duženos nesusimaišytų su kitomis perdirbamomis atliekomis ir nepakenktų procesui. 
• Lietuvoje tikrai mačiau konteinerių ne tik įprastam rūšiavimui, bet ir skirtų tekstilei. H&M drabužių parduotuvė, berods dar vis, keičia senus drabužius į nuolaidų kuponus. 
• Galima atrasti taškus į kuriuos galima pristatyti pasenusią, sugedusią elektroniką. Jei neklystu, yra kas užsiima senos, sugedusios buitinės technikos surinkimu iš namų.  
• Vis dažniau, parduotuvėse matau dėžutes naudotiems elementams. 
• Lietuvoje esu, į vaistinę, pridavusi iš galiojimo išėjus vaistus, kremus ir pan. 
• Lyg ir atsiranda, bent jau JK, surenkančių net ir maisto atliekas ir jas panaudojančių kompostui. Gaila, ne mano rajone.

Yra tiek daug mažų dalykų kuriuos galima nesunkiai inkorporuoti į savo gyvenimą, kad palengvinti apkrovą mūsų mylimai žemei! Tereikia kartas nuo karto apie tai susimąstyti ir bent mažais žingsneliais judėti bendrų atliekų mažinimo link. 

Aistė

Kaip sumažinti atliekų kiekį savo gyvenime? 15 paprastų idėjų, kaip galima (per)panaudoti stiklainius bei plastikines talpas ir dėžutes

 

Labai daug talpų gaunamų su perkamais produktais galima tiesiog per panaudoti. Galima jas dekoruoti, sugalvoti kažką itin kūrybiško, arba kaip aš, tiesiog, išnaudoti talpų tūrį kitų produktų, kurie ateina ne su tokiom patogiom pakuotėm, laikymui. 

Stiklines talpas galima panaudoti:

• Prieskonių laikymui.
• Birių maisto produktų laikymui.
• Smulkių higienos priemonių laikymui.
• Maisto laikymui šaldytuve ir konservavimui.
• Vietoje vienkartinių indų kelionėse.

Popierines ir medines dėžutes galima panaudoti:

• Supakuoto maisto grupavimui spintelėse.
• Higienos priemonių grupavimui spintelėse.
• Smulkių drabužių ir aksesuarų laikymui spintoje.
• Ne taip dažnai naudojamų daiktų laikymui sandėliuke ar po lova.
• Šiukšlių rūšiavimui.

Plastikines talpas galima panaudoti:

• Maisto laikymui ir grupavimui šaldytuve.
• Maisto šaldymui.
• Ne taip dažnai naudojamų smulkių daiktų laikymui stalčiuose ar spintelėse.
• Smulkių daiktų grupavimui stalčiuose.
• Vietoje vienkartinių indų kelionėse.

* Viską, žinoma, galima panaudoti ir įvairiems kūrybiniams darbeliams. Internete pilna visokiausių idėjų. 

 Aistė

Kaip sumažinti atliekų kiekį savo gyvenime? Vieno žmogaus šiukšlės, kito žmogaus turtas

 

Kad sumažinti bendrą atliekų kiekį pasaulyje, būtina rūpintis ne tik tuo, kas mūsų namus palieka, bet ir ką į juos parsinešam. Praeituose įrašuose jau apžvelgėme, kokių atliekų galima atsisakyti visai ir kokių galima sumažinti. Trumpai - atsisakyti arba bent jau sumažinti galima mums visai nereikalingų dalykų ir įpakavimų, o vienkartines  priemones galima pakeisti patvaresnėmis ar gamtai draugiškesnėmis versijomis. Bet, o kaip visa kita? Nuo tekstilės, aksesuarų iki elektronikos, baldų ir transporto priemonių. Visa tai galiausiai irgi pasiekia sąvartynus...

Kiekvienos generalinės tvarkos metu aš išmetu bent kelis sutrintų, suplyšusių, nebenaudojamų drabužių ir batų maišus. Kas turi vaikų, žino kaip greit keičiasi jų drabužiai ir žaislai. Nepamenu, kad būčiau metusi telefoną į šiukšlių kibirą, bet ir jų per gyvenimą pakeičiau ne vieną. Ką jau kalbėti apie kitokias elektronines smulkmenas, aksesuarus, namų dekoracijas, stalo įrankius, puodus, lėkštes, puodelius... Su buitine technika ir baldais istorija ne tokia skausminga, tačiau ji yra. Nepamirškime ir įvairiausių transporto priemonių... Viskas kažkur tiesiog guli ir, kaip mano dukrytė pasakytų, virkdo mūsų žemę. Nesijaučia? Neskauda? Aš nenoriu sulaukti dienos, kai pradės skaudėti. Reikia kažką keisti jau dabar! Bet ką... svarbu į atliekų mažinimo pusę.

Išlieka principas įsigyti patvaresnius, gamtai draugiškesnius dalykus. Nežinau kaip pas mane išsiugdė įprotis pirkti kuo pigesnius drabužius, avalynę ir aksesuarus... Bet nė metai nepraeina, o jų nė atiduoti nėra kaip, nes nebenešiojami. Lopas ant lopo tikrai ne visiems tinka. Man ne! Bus iššūkis persiprogramuoti... O juk žymiai geriau (gal net pigiau) pirkti kokybiškesnį drabužį ar batus keliems metams nei juos keisti kas metus ir dažniau. Geriau pagalvojus, pirkti naujus drabužius, kai kitų žmonių spintos lūžta nuo nedėvimų, atrodo gana ne logiška. Tiek daug gerų, kokybiškų, kartais net visai/beveik naujų dalykų galima rasti dėvėtų drabužių parduotuvėse!

Ir kodėl pirkti naudotą gyvenamąjį būstą ar automobilį yra natūralus ir priimtinas dalykas, o jau smulkesnių būtinybių įsigijimas iš antrų rankų yra kažkuo gėdingas? Na, nebent, tai koks prabangus antikvariatas. Nešiojau jau kažkieno dėvėtus drabužius beveik visą savo gyvenimą. Ir ką? Ir nieko! Dažnai drabužiai atrodė net unikalesni nei greitosios mados produkcija apsirengusių bendraamžių. Tiesa, aš neturiu gero skonio drabužiams, tad unikalesni nebūtinai reiškia gražesni... Bet mokant rinktis ir rengtis, tikrai galima savo stiliumi pasirūpinti apsieinant be naujai, ką tik iš gamyklos atkeliavusių šmutkių!

Ne kitaip ir su avalyne, aksesuarais, namų dekoracijomis, knygomis, virtuvės įranga, žaislais, mažosiomis transporto priemonėmis, elektronika... Ir dar daug kitų dalykų, kurių tikrai galima rasti dėvėtų drabužių parduotuvėse, blusų turguose, kitose naudotų daiktų prekyvietėse, internetu! Pasiekusi savo idealų svorį (tai turi įvykti jau labai greitai) ketinu atnaujinti savo spintos turinį ir tikrai pradėsiu nuo dėvėtų drabužių parduotuvės! Visa kita pakeliui ar su laiku.

Parduoda kiti, gali parduoti ir tu, ko tau nebereikia, nebenori. Aišku tai reikalauja laiko ir energijos. Neturi, nenori tuo užsiimti? Gal yra pažįstamas žmogus, kuris jau tuo užsiima ir gali tuo pasirūpinti? Daiktus, drabužius galima ir paaukoti. Vieno žmogaus šiukšlės, kito žmogaus turtas! 

 

Aistė

Kaip sumažinti atliekų kiekį savo gyvenime? 10 pastebėjimų padėsiančių sumažinti maisto ir nuo maisto likusių atliekų

 

Maisto likučiai ir įvairios pakuotės sudaro didžiausią atliekų dalį namuose. Bent jau pas mus taip. Kad sumažinti maisto ir nuo maisto likusias atliekas, reikalinga(s):

1. Tvarka spintelėse, šaldytuve ir šaldiklyje. Kad maistas nesugestų, neišeitų iš galiojimo, labai svarbu žinoti, kas yra namuose. Kad žinoti, reikalinga tvarka, reikia kas kartą atidarius spintelės, šaldytuvo ar šaldiklio duris matyti viską, kas ten yra... Taip sunkiau pamiršti produktus, kuriuos, galiausiai, tiesiog išmetame generalinės tvarkos metu. Greičiau gendančius ar anksčiau iš galiojimo išeinančius produktus verta laikyti priekyje, kad atidarius dureles, tai būtų pirmas produktas, kurį pamatome.
2. Skaidrūs, geriausia stikliniai, indai su dangčiais. Kad geriau matytųsi, kokie produktai namuose yra, geriausia naudoti permatomas talpas. Kad maistas ilgiau išliktų šviežias, talpos turėtų būti su gerais dangteliais, kurie užtikrintų, kad maisto nepasiekia nei oras ir drėgmė. Jose laikyti viską, pvz. sausus pusryčius, riešutus, razinas, sausas pupeles, ryžius, makaronus, miltus... Žodžiu viską, kas palaida ir į namus patenka ne sandariose pakuotėse. 
3. Periodiška inventorizacija. Užtikrinti, kad produktai nuolat figūruotų akyse yra gerai, bet be to reikalinga ir tikslinga periodiška inventorizacija. Inventorizacijos metu reiktų ne tik sužiūrėti kokių produktų namuose yra, bet ar jie dar geri ir kiek laiko liko iki galiojimo pabaigos. Greičiau gendančius ar anksčiau iš galiojimo išeinančius produktus verta ištraukti į priekį, kad atidarius dureles tai būtų pirmas produktas kurį pamatome.
4. Preliminarus savaitės meniu. Susirašius visus namuose turimus patiekalus, produktus, prieskonius gana paprasta sudaryti preliminarų meniu savaitei. Tiesa, kad kuo tiksliau pataikyti su reikalingo maisto kiekiu, tikrai reikia praktikos. Man geriausiai sekasi pasiplanuoti penkias darbo dienas, o savaitgaliais, kadangi apsipirkimo metas, jau kaip gaunasi. Pradžioje planavau penkis pusryčius, penkis pietus, penkias vakarienes... Gyvenime tiek daug negaminau ir taip įvairiai nevalgiau... Ir nenoriu taip. Dabar pasiplanuoju 5 pusryčius, užkandžius (dažniausiai visi beveik vienodi, minimaliais skirtumais) ir keturis rimtesnius patiekalus, kurių laisvai užtenka penkioms ar daugiau dienų - pietums ir vakarienei. Valgyti pakaitomis.
5. Periodiškas didžiojo apsipirkimo praleidimas. Arba, tiesiog, reikia rečiau apsipirkinėti. Apsipirkimo praleidimas reikalingas, kad suvartoti jau turimus (greičiausiai jau kurį laiką užsistovėjusius) produktus. Kai pirmą kartą praleidau mūsų savaitgalinį apsipirkimą (tada nusipirkau tik pieno, aliejaus ir kelis vaisius), sekančios savaitės pabaigoje suvokiau, kad  gana įvairaus maisto namuose turėjom bent dviems - trims savaitėms į priekį. Gal trečios savaitės pabaigoje būtų tekę maitintis tik lęšiais, bet... Kai šaldytuvas atrodė jau tuščias, mes vis dar valgėm daržoves, mėsą, žuvį... Geri dalykai tie šaldikliai, tik kad pasimirštam ką juose turim.
6. Pirkinių sąrašas. Sužiūrėjus, kokių produktų namie jau yra ir susidarius meniu savaitei, paprasta susidaryti pirkinių sąrašą. Svarbu jo laikytis. Nusipirkus per daug greitai gendančio maisto tikrai kažkas liks pamiršta, ar nepasirinkta, nes yra kažko patrauklesnio/greitesnio. 
7. Protingas prekyviečių ir / ar paslaugų pasirinkimas. Gal yra kelios vietos kurias galima aplankyti? Vietos kurios visai nenaudoja arba naudoja mažiau įpakavimo. Galima pasiplanuoti optimaliausią maršrutą iš anksto, kad nelakstyti pirmyn atgal. O gal aplink yra koks ūkininkas, kuris ne tik pristatys reikiamus produktus (pvz. vaisius, daržoves, mėsą, pieną ir/ar jo produktus) į namus, bet ir kitą kartą pasiims užsakymui panaudotas talpas? Jau kelinta savaitė iš eilės į mano namus pristatoma organiška produkcija be jokio plastikinio įpakavimo (maišeliai atrodantys kaip plastikas yra lengvai komposte suyrantys) ir dar vis negaliu atsidžiaugti. Vaisai, daržovės, gyvulinės ir augalinės kilmės pienas... Per sekantį pristatymą vairuotojas susirenka visas dėžes, dėžutes ir maišelius iš praeito pristatymo ir per panaudoja arba pasirūpina, kad jie pasiektų kompostą.

1. Pirkimas didesniais kiekiais. Ne viską galima nusipirkti be įpakavimo, bet galima turėti omenyje, kad didesni kiekiai jo turi mažiau. Geriausia pirkti kuo mažiau perdirbtus/paruoštus produktus. Pvz. vietoje pupelių skardinėse, žymiai mažiau įpakavimo ir pigiau gaunasi pirkti sausas pupeles. Žinoma, paskui jau reikia užsiimti, kad jas paruošti, bet tai neužima tiek jau daug laiko kaip atrodo nepabandžius.
2. Žinojimas kur ir kaip laikyti maisto produktus. Kad maistas išliktų šviežias, ar bent jau naudojamas, reikia žinoti kur ir kaip jį laikyti. Paprasčiausi pvz. pienas, kiaušiniai... Dauguma žmonių juos laiko šaldytuvo durelėse, kai juos reikėtų laikyti giliau šaldytuve. Mano atradimas, kad pvz. salierą ir morką galima supjausčius laikyti stiklainėlyje su vandeniu, taip jie nesuvysta. Manau galima rasti internete gražių lentelių su rekomendacijomis ką, kur ir kaip laikyti, kad lėčiau gestų.
3. Maisto šaldymas. Perkant didesniais kiekiais greičiau gendančius produktus reikia kuo greičiau juos patalpinti į šaldiklį. Geriausia daugkartiniuose šaldymui skirtuose maišeliuose ar induose. Kad nereiktų laužyti sušaldyto gabalo, galima šaldyti jau supjaustytas - paruoštas porcijas. Tai padarius, kai reikia gaminti, tereikia iškratyti turinį kur priklauso ir pašauti ant ugnies. Matant, kad kažko paruošto patiekalo neišeina laiku įveikti, jį taip pat galima patalpinti šaldiklyje ir išsitraukti, kai norėsis. Nesu šaldymo specialistė, bet (berods), savo užšaldytą maistą ar produktus suvartojus per tris mėnesius tikrai viskas bus gerai. 

Papildomas punktas. Pažengusiems. Kompostas. Šis punktas tikrai ne visiems. Dar vis žaidžiu, tad patarimų neturiu. Rekomenduoju panaršyti internete. Yra visokiausių variantų nuo komposto mažame bute iki jau turint gerą kiemą ar visą sodybą. Geriau maisto likučius atiduoti atgal žemei, nei plastikiniuose maišeliuose leisti pasiekti bendrą sąvartyną, kuriame jie ne žemę patręš, o gendantys nuodingas dujas skleis...

 Aistė

Kaip sumažinti atliekų kiekį savo gyvenime? 33 idėjos, ką galima pakeisti į patvaresnius ar labiau gamtai draugiškus variantus

 

Antrasis atliekų mažinimo principas - mažinti. Tai yra, vengti dalykų, kurių vienintelė paskirtis yra keliauti į šiukšlių dėžę. Pakeisti vienkartinius, trumpalaikio naudojimo dalykus į žymiai patvaresnius ar greičiau  suyrančius, gamtai draugiškesnius variantus. 

Dalinuosi sąrašu, kurio kai kuriuos punktus jau įgyvendinu arba ketinu įgyvendinti ateityje. 

10idėjų, kurias, tikriausiai, jau kiekvienas įgyvendinate.

Ką  nesunkiai galima pakeisti jau dabar, tai:

Pirkinių krepšį. Turėti patvarų, daugkartinį pirkinių krepšį yra geriau ne tik gamtai bet ir piniginei. Gal tie pirkinių krepšeliai ir nebrangūs, bet centas po cento...

Plastikinius butelius. Net ir plastikinė gertuvė, kokią aš šiuo metu turiu, yra geriau nei kiekvieną kartą palikus namus pirkti vis naują plastikinį vandens buteliuką. Žinoma, metalinė gertuvė aplinkai draugiškesnė. Turėsiu omenyje, kai ateis laikas pirkti naują.
Kalbant apie kitokius gėrimus, skardinės ir stikliniai buteliai turi didesnę perdirbimo tikimybę nei plastikiniai buteliukai. Nors, žinoma, sveikata padėkotų jei visai atsisakytume gaiviųjų gėrimų ir pasitenkintume tik vandeniu...

Vienkartinius indus.* Ar dar yra žmonių, kurie neturi kelioninių indelių? Tereikia netingėti juos užpildyti ir nepamiršti jų pasiimti, taip galima išvengti nereikalingų apsipirkimų parduotuvėse, kurių metu įsigyjamos ir šiukšlės (įpakavimai, vienkartiniai indai/įrankiai). Tikiu, kad yra ir daug kavinių kurios būtų nieko prieš paruoštą maistą patalpinti į klientų atsineštus daugkartinius indus. Nepabandęs nesužinosi.

Vienkartinius stalo įrankius bei šiaudelius. Taip taip, šiais laikais jau yra sukurta ir daugkartinių šiaudelių, tad, jei tik juos naudojat, galit įsigyti ir turėti su savimi. Pasirūpinus savo vienkartiniais indais, stalo įrankiais, daug kartinėmis servetėlėmis ir pleduku - štai jums pietūs ar vakarienė už namų ribų be jokių atliekų.

Vienkartinius kavos puodelius.* Tiesiog, kavą pasidaryti namie ir pasiimti ją su savimi termo puodelyje. Namie kava neskani? Tikrai galima kavinėse paprašyti, kad užpildytų savo atsineštus puodelius vietoj vienkartinių.

Arbatos maišelius. Dabar yra visokiausių priemonių, paprastų ir meniškesnių, biriai arbatai išlaikyti vienoje vietoje kol ji brinksta karštam vandenyje.

Nagų dildę. Metalinės dildės irgi dilina. 

Baterijas. Vietoj vienkartinių baterijų galima įsigyti pakraunamas. 

Popierinius rankšluosčius. Nepirkau ir nepasigedau. Kai atsirado namuose, tai yra ir naudojau, atrodo greičiau, paprasčiau. Nors ganėtinai greita bei paprasta ir su virtuviniais rankšluosčiais. Tik reikia turėti daugiau, panaudojus įmesti tiesiai į skalbimo mašiną, po sekančio skalbimo reiso štai vėl krūva švarių rankšluosčių...

Kempinėles indams plauti ir nepatvarias pašluostes. Anksčiau buvau linkus pirkti tas pigiausias kempinėles ir pašluostes, tik pradėjus dažniau indus plauti (man vyras dažniau juos plaudavo) pastebėjau kaip greitai jos susidarko. Reikia priprasti, bet visokie šepetėliai irgi labai tinka indų plovimui.

10 idėjų šiek tiek pažengusiems.

Ką dar nesunkiai galima pakeisti, tai:

Šampūną. Mano atradimas yra šampūno plytelės. Pirmas pirkinys mano plaukams netiko, tad trumpam grįžau prie savo įprasto šampūno. Jau nusipirkau kitokių, bandysiu vėl plyteles.

Kondicionierių. Yra ir kondicionieriaus plytelių.

Dušo žėlę. Puikiai galima nusiprausti ir su paprasčiausiu muilu kurio pakuotė, jei ji yra, neturi plastiko arba turi žymiai mažiau nei dušo žėlė buteliukas.

Skystą muilą. Tikriausiai ne vienas atkreipėte dėmesį, kad muilo plytelės turi žymiai mažiau įpakavimo, galima rasti ir visai be jo. Jei jau būtinas yra skystas muilas, tai gal yra galimybė nusipirkti papildymo su kuo mažiau įpakavimo nei kiekvieną kartą pirkti vis naują buteliuką su visu dozatoriumi. 

Dantų šepetuką. Bambukiniai dantų šepetukai, kiek girdėjau, dar vis su plastikiniais šereliais, bet pats bambukinis kotelis suirs žymiai greičiau nei plastikinis.  

Skutimosi putas/žėlę/kremą. Niekada nejaučiau skirtumo tarp specialių skutimuisi skirtų priemonių ir paprasčiausio muilo... Kam veltui mokėti pinigus?

Vienkartinius skutimosi peiliukus. Labai puikus išradimas, kuris jau naudojamas nuo senų laikų, tai skutimosi kotelis su galvute kuriam keičiamas tik pats peiliukas.

Veido kaukes. Žiūrinėjau čia kada YouTube ir netyčia užtikau labai daug video apie paprastas rankų darbo kaukes veidui iš visokių daržovių, vaisių, medaus, kiaušinių, kavos tirščių, prieskonių ir pan...  Tereikia susirasti sau tinkamą.

Vienkartines nosinaites. Paprasta, kaip vaikystėje, tiesiog naudoti medžiagines nosinaites. Tiesa, mama neišplaus, patiems teks. 

Dantų siūlą. Yra gamtai draugiškesnių variantų nei plastikas ir plastikinės pakuotės.

10 idėjų itin užsidegusiems.

Turint šiek tiek daugiau drąsos, galima pakeisti ir:

Vienkartinius, produktų (?), maišelius.* Nesugalvoju, kaip tinkamai suformuluoti, bet turiu omenyje tuos permatomus maišelius, kuriuos parduotuvėje nemokamai dalina į visas puses, labiausiai pasižymėjusius daržovių ir vaisių skyriuje. Kurį pasiimam įsidėti trims obuoliams ir išmetam vos tik pasiekę namus, nes obuoliai keliauja į vaisiams skirtą vazą.
Galima nusipirkti, kas gal ir brangoka, arba pasisiūti patiems daug kartinius maišelius, kuriuos galima naudoti vaisiams, daržovėms, kitokiems laisviems ir biriems produktams. Mėsai, žuviai, pieno produktams galima naudoti pvz. stiklinius konteinerius, manau šviežios produkcijos skyriuose, darbuotojai bus nieko prieš pasverti pvz. stiklainį prieš užpildydami jį faršu, vištienos šlaunelėmis, žuvimi ar sūrio/dešros riekelėmis.

Užrašų knygutes/sąsiuvinius bei rašymo priemones. Šiais laikas visi turime ir kompiuterius, ir telefonus... Mažesnė tikimybė pamesti užrašus ar juos pamiršti, jei išsaugom telefone, kurį visada turim su savimi. Tiesa, elektorinės priemonės tikrai neatstos malonumo tušinuku rašyti ant popieriaus lapo, bet apriboti ir sumažinti raštinių priemonių naudojimą tikrai realu.

Valymo priemones.* Dar reiks pasidomėti daugiau, bet soda nuvalo muiluotus paviršius ir nutrina prisvilusius puodus ne ką prasčiau nei specializuoti purškalai. Cukrus ar druska puikiai tinka iššveisti nuo arbatos patamsėjusius puodelius. Žmonės gamina valymo priemones iš acto, citrinos sulčių ir daug visokių kitų mažiau plastikinio įpakavimo turinčių produktų. Plius - sveikiau - mažiau chemijos. Gal ne viską, bet didelę dalį valymo priemonių tikrai galima pakeisti ir chemiją naudoti bent jau rečiau.

Skalbimo priemones.* Atsiranda vis daugiau gamtai draugiškesnių variantų, galima pasigaminti savo arba, bent jau, vengti tų didelių plastikinių pakuočių... Popierius gali būti perdirbtas, o ir suyra žymiai greičiau.

Dantų pastą. Mačiau, galima nesunkiai pasigaminti ir namuose, nesu linkusi į tokius kūrybinius darbus, tad bandžiau dantų pastos tabletes -  netiko, neskanu, nemalonu burnoje jas kramtant prieš valant dantis... Gal ir galima būtų priprasti, bet aš gal geriau bandysiu namie gamintis skystesnės tekstūros. 

Dezodorantą. Kažkas man sakė, kad soda labai gerai veikia kaip dezodorantas. Tiesa, ir sveika mityba sumažina arba visai panaikina nemalonius kūno kvapus.

Dekoratyvinę kosmetiką. Nė nežinau ar akių pieštuką, tušą, pudrą ir pan. galima būtų pasigaminti namuose... Bet atsiranda vis daugiau kompanijų, kurios naudoja labiau gamtai draugiškas talpas.

Ausų krapštukus. Kažkur kažkada skaičiau, kad ausų visai nepatartina valyti. Nežinau, negaliu aš taip. Reiks pasiieškoti patvaresnio varianto nei plastikiniai ausų krapštukai. 

Drėgnas servetėles.* Dažnai tokias su savimi turėjau, kai dukrytė mažesnė buvo, bet dar ir dabar kažkur keliaujant patogiau tiesiog nusipirkti drėgnų servetėlių nei sugalvoti kažką labiau gamtai draugiško. Tas pat su namų valymui skirtomis drėgnomis servetėlėmis. Juk taip patogu! Reiks kažką atrasti savęs nenuskriaudžiant, gal kas jau turi įdėjų?

Tualetinį popierių. Mano planas, kai prikaupsių drąsos, turėti du kibiriukus - viename bus švarūs skudurėliai/rankšluostukai, į kitą dedami jau panaudoti. Baisiai skamba? Mes naudojam bide arba tiesiog ąsotėlį/buteliuką su vandeniu apsiprausti, tad į antrą kibiriuką keliautų tik vandeniu sudrėkinti skudurėliai/rankšluostukai.

3 idėjos tik moterims.

Paketus. Galima pasisiūti ar nusipirkti daugkartinius paketus, tik su priežiūra man atrodo, kad kebloka. Reikės daugiau pasidomėti. Vis už akių užkliūna ir menstruacinės kelnaitės...

Tamponus. Menstruacinė taurelė. Atrodo gal ir gąsdinančiais, bet kiek atsiliepimų žiūrėjau, tai visai jos saugios ir patvarios.

Kasdienius įklotėlius. Vėl gi, reikia atrasti arba pasisiūti daugkartinio naudojimo variantus. 

Gal įmanoma kaip nors visai sustabdyti tas dienas? Koks nors kontraceptinis implantas?

 

* Kai kurie punktai gali būti (dalinai) neaktualūs kol mūsų gyvenimus traumuoja Covid-19, bet pasibaigus šiam periodui tikrai verta turėti omenyje. 

 Aistė

Taip pat skaitykite -> Kaip sumažinti atliekų kiekį savo gyvenime? 10 idėjų, ko galima atsisakyti jau šiandien!

Kaip sumažinti atliekų kiekį savo gyvenime? 10 idėjų, ko galima atsisakyti jau šiandien!

 

Pirmasis atliekų prevencijos principas yra atsisakyti to, kas mus, ar mūsų namus, pasiekia dėl pašalinių veiksnių ir mums visai nereikalinga ar nebūtina. Čia turima omenyje tai, kam galima užkirsti kelią tiesiog pasakius griežtą NE. Aš jau atsisakiau arba nuo šiol ketinu atsisakyti:

Nereikalingų dovanų. Tikriausiai viena sunkiausių sričių pasakyti ne. Dažnai, net ir įspėjus žmones, kad dovanos yra nereikalingos arba tiksliai įvardijus, ką jie gali mums padovanoti, mus vis tiek pasiekia visai nereikalingi daiktai, ką jau kalbėti apie jų įpakavimą... Kartais reikia  nebijoti išsireikšti šiek tiek grubiau, gal tada kitą kartą paklausys ir neapkraus šiukšlėmis.

Nemokamų dovanėlių. Čia gal labiau tinka žmonėms, kurie dažnai lankosi konferencijose,  produktų pristatymuose ar panašiuose renginiuose, kur dalyviams įteikiamos dovanėlės. Jei dovanėlės turinys reikalingas, tai kita kalba, bet jei nereikalingas, tai tikrai neverta imti tik dėl to, kad nemokama.

Reklaminių lankstinukų/laikraštukų. Visokias reklamas, net ir kuponus, tikrai galima rasti internete. Nereikia rinkti lankstinukų parduotuvėse, renginiuose ar priimti juos siunčiamus paštu. Su pašto dėžute gal padėtų koks užrašas - "Reklama nepageidaujama!".

Popierinių sąskaitų. Manau mes pakankamai pažengę, kad sąskaitos/ataskaitos mus pasiektų internetu. Tereikia pasidomėti ir pakeisti sąskaitų, pvz. už komunalines paslaugas, gavimo būdą.

Nemokamų mėginėlių. Nuo maisto suverto ant dantų krapštukų iki kosmetikos ir kvepalų prekybos centruose. Viešbučiuose taip pat galima apsieiti be tų mažų muiliukų ir šampūno buteliukų, kad ir kokie jie mieli bebūtų...

Nebūtino įpakavimo. Jei pirkinys nereikalauja papildomo įpakavimo ir telpa į turimą krepšį ar rankinuką, dar vienas maišelis tikrai nereikalingas.

Vienkartinių puodelių. Neturint savo puodelio ir užsisakant kavos išsinešimui, žinoma, teks naudoti vienkartinį. Tačiau, liekant kavos gerti toje kavinėje, tikrai galima paprašyti, kad kava būtų padaryta į daugkartinį puodelį.

Čekių. Nevedant asmeninio biudžeto, kai nėra būtinas išleistos sumos įrodymas, tikrai galima paprašyti kasininko, kad čekio nespausdintų. Jei čekis reikalingas, gal jau yra elektroninių alternatyvų?

Šiaudelių. Sultis kavinėje tikrai galima gerti ir be šiaudelio.

Nuolaidų kortelių. Nekalbu apie korteles, kurios pastoviai naudojamos, kalbu apie tokio tipo korteles, apie kurių egzistenciją savo piniginėj net nežinom. Gal reiktų kokios trijų kartų taisyklės? Jei tris kartus kortelės pasigendame, tada gal ir verta ją įsigyti?

Aistė