Rodomi pranešimai su žymėmis Portugalija. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Portugalija. Rodyti visus pranešimus

2017 m. rugpjūčio 7 d., pirmadienis

Portugalija. Kelionė mašina į Europos pakraštį prie Atlanto. 14 - 16 dienos



14 diena
     Keliamės anksti, važiuojame į  vakarinį Portugalijos tašką. Su mažuoju nusprendžiame, kad važiuojame į pasaulio kraštą. Išties, atrodo, kad ten stovintis švyturys stovi ant pasaulio krašto, nes iš abiejų pusių vandenynas, vėjas didelis, nors saulė šviečia. Nors liepos vidurys ir visur kitur karšta, čia užsidedame striukeles. Augmenija aplink žema, be medžių. Apskritai, Portugalijos klimatas įvairus. Prie vakarinės pusės, šalia vandenyno pučia gan stiprus ir nemalonus, ypač vakare, vėjas, saulė leidžiasi greitai, atslenka rūkas, ant automobilio ir akinių stiklų užsideda dulksna. Toliau nuo vandnenyno, į šalies gilumą – karšta. Pietinėje pusėje, kad ir prie vandens, dulknos nepastebėjome, šilta, malonu vakare išeiti, kai nėra vėjo.




     Po to keliaujame į paplūdimį, kur grotos. Gražu, įspūdinga.



      Apsistosime dviem nakvynėm Partimao. Nuostabus paplūdimys, su uolom vandeny. 


     Restorane sukertame vakarienę – kas picą Margaritą, kas aštuonkojį, o kas sardines. Viso – beveik 45 eurai. Ar brangu? Kai vakare delfi.lt perskaitai, jog Palangoje vienas didkepsnis 40 eurų, tai supranti, kad už keturių žmonių vakarienę tai nėra brangu svečioje šalyje, restorane, kur maloniai aptarnauja, kur padavėjas kalba portugalų, anglų, vokiečių, rusų kalbomis, kur stalo vanduo nemokamai, užkandžiai laukiant taip pat, kur staliuko laukia eilė lauke...




15 diena
     Paskutinė tinginio diena Portugalijoje, Portimao. Vandenynas, pasimaudymai, rytojaus kelių maršruto planavimas, paskutinis atsisveikinimas su Atlantu. Ryt prasidės namų kryptis.
16 diena
     Dar spėju įlįsti į sodinukų parduotuvę, nutverti kelis kaktusus ir žydinčią gėlę. Nežinau, kaip ji lietuviškoj vasaroj augs, bet...
     Virš 900 km kelio, kertam Ispanijos sieną, važiuojam pro Andalūziją, Murcią, Castilla-la Mancha regionus ir apsistojame Valencijos žemėse, Benidorm mieste. Iškart nučiuožiame prie Viduržemio jūros, kur švelnios ir šiltos bangelės net vakare, nusileidus saulei. Beje, oro temperaūra važiuojant buvo 34-36 laipsniai.

Laima

2017 m. rugpjūčio 6 d., sekmadienis

Portugalija. Kelionė mašina į Europos pakraštį prie Atlanto. 12 - 13 diena.



12 diena
      Lisabona, okeanariumas. Prieš važiuodami mąstėme, ar verta ten vykti, juk šalia turime Klaipėdos delfinariumą. Skaitinėjome atsiliepimus, įspūdžius. Nuvykome. Stengėmės, kad 10 val. jau būtume vietoje, nes nuo tada atidaro, o mes turėjome spėti ir jį apžiūrėti, ir dar nusileisti nacionaliniais keliais į Portugalijos apačią, prie Faro ...  Tai antras pagal dydį pasaulyje uždaras žuvų akvariumas -1000 kvadratinių metrų ir 5000 kubinių metrų, 7 metrų gylio. Trys aukštai: pirmame didžiojo akvariumo dugno lygis, antrame viduriukas, skirtingų vandenynų zonos, o trečias aukštas skirtas augalijai. Gražu, prižiūrėta, švara, tvarka, daug vietų, kur gali stebėti didįjį akvariumą. Antrą kartą specialiai neičiau, nors patiko. Kaina mūsų šeimynai – 63,20 eurų. Stovėjimo vietą buvome išsipirkę 3 val., užteko 2,5 val. Tad likusį laiką išnaudojom pavalgyti pakrantėje ant suoliuko priešais ilgąjį Lisabonos tiltą. Jis 17,2 km ilgio, pavadintas Vasko de Gama vardu. Juo ir išvažiavome iš sostinės.






      Įvažaivus į pietinę šalies dalį iškart termometro stulpelis pakilo iki 32. Daiktus pasidėję viešbutyje (8 aukšte, vaizdas į Atlantą), susiradę, kur nusipirkti pieno (turim tokį katiną, kuris be pieno niekaip...), vakarą skyrėme pasivaikščiojimui pakrante. Šiltas jaukus vakaras.
13 diena
      Nusprendėme, kad šiandien lankysim Faro. Iš pažiūros, atrodo, gan didelis miestas, nemažai ploto užimantis, turintis oro uostą, tačiau senamiestis nedidelis. Apžiūrėjom gan greitai pasistatę mašiną prie pat jo nemokamoje aikštelėje. Liko rezervinio laiko, tad pakeliui į viešbutį sustojome prekybos centre nusipirkti lauktuvių: porto, alyvuogių, tuno.



     Vakaras pasipliuškenti vandenyne, kuris čia šiltas, mažai banguotas, ir maisto ragavimui. Nors Francezinha (portugališkas sumuštinis, sako, užkandis... Dvi duonos riekės, tarp jų įvairi mėsa, ant viršaus sūris, padažas ir kiaušinis, šalia keptos bulvytės...) patiekalas  Porto regiono valgis, pasiklausę vietinės portugalės, kur gauti, jų paragavome būtent Faro pusėje. Atvirai kalbant, man tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio, bet paragavus visai patiko, valgomas sumuštinis peiliu ir šakute.


Laima

2017 m. rugpjūčio 5 d., šeštadienis

Portugalija. Kelionė mašina į Europos pakraštį prie Atlanto. 10 - 11 diena.



10 diena
      Po pusryčių į Lisaboną. Iki jos apie 60 km.
     Kur pastatyti mašiną? Numatyta stovėjimo aikštelė dabar virtusi statybų aikštele. Pasukus kelis ratus po centrą už akių užkliūva krantinėje prie pat pagrindinės aikštės didelė aikštelė, kurioje jau stovi keli nameliai ant ratų ir lengvosios. Visi užsieniečiai – ispanai, prancūzai, italai. Pasistatome ir mes šalia – tautų draugystei. Norim susimokėti, ieškome, kur tai galima būtų padaryti – nėr. Netrukus prie mūsų prisijungia ir naujai atvažiavę ispanai. Blaškomės po visą pakrantę kaip kokie drugeliai prie žvakės, tik į skirtingas puses. Galų gale, susistabdom vietinį turistų vežiotoją, kuris taip pat nieko konkretaus negali pasakyti. Paliekam su ispanais savo mašiniukes ir išeinam į centrą – bus, kai bus. Kad tik nenuvilktų ir neužblokuotų ratų.
      Centrinėj aikštėj užsukam į informacinį centrą, pasiimam popierinį žemėlapį – kažkodėl  jauku su juo – ir patraukiam link keltuvo, kurį suprojektavo Eifelio mokinys. Su pačiu keltuvu nesikeliame, nes daug žmonių ir gan prabangu – mums reiktų 20 eurų. Žinom, kad pakilti į viršų galima ir laiptais. Taip ir padarome. Praktiškai pakylame iki pat viršaus. Į apžvalgos aikštelę palipt atskirais laiptukais galima susimokėjus tik po 1 eurą. Tą ir padarome. Apžvelgiam Lisaboną, nusifotografuojame, lipame atgal, o apačioje laukusiujų kelto dar nesimato. Manau, sutaupėme ne tik pinigų, bet ir nemažai laiko. Toliau – senamiestis, katedra. Ji įspūdžio nepadarė, nors ir mena senus laikus, kaip ir pilis (20 eurų keturiems). Aišku, atsiveria gražus vaizdas: vanduo, tiltai, Kristaus skulptūra, senamiesčio stogai, tačiau plikos sienos, čia pat esančio restoranėlio virtuvės kvapai visai nesužavėjo. Iš toli pasigrožime šalia esančiais rūmai... ir patraukiame atgal prie pakrantės. 








     Mašina vietoj, nors praėjo keturios valandos, tuo nuraminame ir naujai atvykusius aikštelės kolegas, ir judame link Kristaus skulptūros, kuri yra 110 m aukščio ir panaši į Rio de Žaneire esančią Kristaus Atpirkėjo skulptūrą. Kad ten nukaktume, reikia važiuoti pro 25 de Abril tiltą, kuris yra vienas ilgiausių (2277 m) pasaulio kabančių tiltų dvidešimtuke. Jis dažnai vadinamas Golden Gate tilto (šis stovi San Franciske) broliu dvyniu, nes juos projektavo ir statė ta pati statybų kompanija . Juo važiuojant iš Lisabonos mokėti nereikia, o į – reikia. Turėjome sumokėti virš euro, o paprašė arti keturių. Čia išaiškėjo, kad mūsų mašina ne pirmos kategorijos, o antros, todėl ir keliai brangesni (maniški vis suko galvą, kur dingsta pinigai už kelius...) . O priklausom antrai todėl , kad ties priekine ašimi virš 1,1 m… Na, gerai, kad bent septintą buvimo Portugalijoje dieną išsiaiškinom.
      Gatvelės suktos, siauros, tačiau nuo šios skulptūros apžvalgos aikštelės atsiveria nepakartojamas vaizdas...


      Dar laiko yra, tad kitas lankomas objektas – UNESCO paveldo sąraše esantis Belemo bokštas ir Jeronimų vienuolynas. Belemo bokštas buvo savotiški vartai į pasaulį, menantys istorines portugalų jūrininkų atradimų keliones, tą patį Vasco de Gama. Beje, šis bokštas buvo tvirtovė, muitinė ir kalėjimas. Jis bei minėtas šv. Jeronimo vienuolynas vieninteliai XV a. statiniai, išlikę po stipraus žemės drebėjimo Lisabonoje 1755m.  
      Belankydami  šv. Jeronimo vienuolyno bažnyčią pataikėme koncertan – mažasis nebenorėjo išeiti, filmavo, kaip gieda mišrus choras, klausėsi, kokia puiki bažnyčios akustika.
    O aš tuo metu radau, kur Vasko da Gama, 1498 m. kelią į Indiją atradęs,  ilsisi.


      Deja, Belemo pyragėlių pavėlavome... Liko parduotuviniai ledai, namai, daržovių turgelis, šviežia žuvis-ešerys, kuris greit virto vakariene, ir miegas.
11 diena.
      Paskutinė diena Praia Azul. Tinginio diena: vandenynas, baseinas, ledai, baseinas... ir į parduotuvę druskos.

Laima