Rodomi pranešimai su žymėmis Ispanija. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Ispanija. Rodyti visus pranešimus

2017 m. rugpjūčio 8 d., antradienis

Portugalija. Kelionė mašina į Europos pakraštį prie Atlanto. 17-21 dienos.



17 diena.
     Ispanija. Čia dvi nakvynės, veikla skirta tik poilsiui. Viduržemio jūra ištaškyta, išnardyta, išpliuškenta. Paplūdimys labiau priminė skruzdėlyną, tačiau kito ieškoti nesinorėjo, nes iki jo nuo apsistojimo vietos buvo tik keli žingsniai.
     Negana to, pakeliui ir parduotuvėlė “Baltica”… Kaip supratom, ne lietuvių, rusų verslininkų, bet pavadinimas vertas dėmesio…
     Ispaniško maisto paragavimui buvo pasiūlytas restoranėlis “Carpe diam”. Gal, bet, visgi… Kitąkart nesusigundytume ten nueiti, nors pagrindinis patiekalas ir nieko – ryžių paelija su jūros gėrybėm. Nepatiko šeimininko apsimelavimas nuo durų – į klausimą, ar yra picos, nes mažasis buvo užsiprašęs, buvo teigiamas atsakymas su galingu galvos palinksėjimu. Ir tikrai negalėjo nesuprasti, nes jau kokia kalba bekalbėsi, žodis “pica” aiškiai suprantamas. Kai jau užsisakėm gėrimus ir jie buvo atnešti, pasirodo, jokios picos čia nėra nė kvapo. Pasiutimas sunkiai kovojo su lietuvišku nuolankumu, gerai, kad šeimininkas daugiau taip ir nepriėjo, vargšė padavėja niekuo dėta. Aišku, mažasis liko it musę kandęs, gavo tik ryžių vakarienei…



18 diena.
     Ankstus ispaniškas rytas ir ilga finišo tiesioji Lietuvon. Tiesa, kertam Barseloną, nakvynė Prancūzijoj, .... miestelyje, įsikūrusiame gražiame slėnyje. Gaila, kad jau vėlus vakaras.
19 diena.
     Apie 1150 km. Kirtom Prancūziją, įvažiavome į Vokietiją. Prancūzija lepino savo pyragėliais ir baguetti, nors oras buvo toks „mašininis“ – kaip pradėjo lyti prancūziškame krašte, taip vokiškame ir nesustojo. 



     Fürth mieste prie Nürnbergo pasisekė tik tuo, kad mašina buvo priešais nakvynės duris, tad daiktus galėjome susinešti visai nepermirkę.  Bet pati nakvynė efektinga... Su vyru juokėmės, kad dar nesame buvę užmigę... bare! Bookinge pavadinti apartamentai padaryti iš seniau buvusio mažo barioko miesto senamiestyje, pačioje pagrindinėje gatvėje. Viskas būtų gerai, jei patalpos būtų sutvarkytos, bet likęs virimo kepimo rūkymo kvapas, įsigėręs į sienas, atviri elektros laidai, dušas kažkokioj nišoj padarytas taip, kad posakio „gero žmogaus turi būti daug“ bent dalinė vizualizacija ten gali rimtai užstrigti. Tiesa, durys permatomos, už jų dušo užuolaidėlės ir vaikų lova!  Tokie nevokiški apartamentai žinant šios šalies požiūrį į tvarką. Matyt, šeimininkas ne vokietis.
20 diena.
     Lyja. Šlapia. Pila. Šalta. Trumpas sustojimas Dresdene. Labai jau noriu Tiuringijos raudonųjų kopūstų ir desertų nusipirkti.
     Lenkija. Saulė šviečia. Yra vilčių, gal vasara ir Lietuvon atėjo, deja…  Paskutinę dieną nuvažiuota virš 1600 km. 21 kelionės dienos ankstų rytą (3.30) sustojome savo kieme. 

Laima

2017 m. rugpjūčio 1 d., antradienis

Portugalija. Kelionė mašina į Europos pakraštį prie Atlanto. 4 diena.

     Ispanijoje išsimiegojom, nereikėjo taip skubėti, nes kelias gerokai trumpesnis, tik 600 km. Tad ramiai atsikėlę susiruošėme apžiūrėti Valladolid senamiestį. Nuostabios katedros, bažnyčios...








      Susigundėme ir ispaniškomis bandelėmis, kurios lengvos ir tirpstančios burnoje.



     Maisto atsargas papildėme prekybos centre. Ten pat ir pavalgėme picerijoje. O, kad kas būtų žinojęs, kad picos ne tik skanios, bet ir sočios. Pasiėmėm dvi vidutinio dydžio. Keturiems, kurie lietuvišką šeimyninę sukerta iškart. Galvojam, maža kas, gal netiks, gal nepatiks... Praktiškai vieną picą pasiėmę būtume išėję sotūs ir laimingi. Dabar išėjom labai sotūs, laimingi ir du trečdalius vienos picos nešdamiesi mašinon...
     Ir, galų gale, kertame Portugalijos sieną. O po kelių valandų pasiekiame ir savo laikinus, keturiom nakvynėm namus. Prie pat Atlanto vandenyno. Vaizdas, garsas, kvapas... Įbridau su mažuoju bent kojas sušlapinti, nors vėjas didelis, nešilta ir žmonių pakrantėje, kiek akys užmato, nėra. Na, yra, mes keturi... Galiūnas tas senukas Atlantas, bauginantis, kai putodamos bangos ritasi į krantą...


     p.s. Vakarienei tradiciškai po kelionės lietuviški barščiai: ispaniškos bulvės, burokėliai, lenkiška mėsa... lietuviškumui lietuviškos rūkytos dešros įmečiau ... 
     Ir jei taip apie kainas. Dėl to lietuviškumo. Galim pasidžiaugti, jog esam tikri europiečiai, kitos šalys dar turi nemažai erdvės pasitempti iki kai kurių mūsų maisto ar pramoninių prekių kainų, tie patys ispanai ir portugalai. Vis smagu kur nors pirmauti...

Laima