Užgavėnių blynai. Bulviniai, su spirgučių ir pievagrybių padažu.

Užgavėnės. 

Darželinukų mamos naktelę prieš užgavėnes kaukes lipdo, blynus kepinėja, mokyklinukų mamoms gal lengviau - kokią kaukę patys bus susikurpę per technologijų pamoką... Ėch, ir šventės, ir vargas... Ir džiugu, ir laiko trūksta išgyventi, išlaukti, pajusti... 

Ta proga - bulviniai blynai. Paprasti, elementarūs: tarkuotos bulvės, druska, pipirai, kiaušiniai ir šaldytos petražolės. Tik padažas kiek kitoks: smulkiai supjausčiau rūkytus lašinukus. Kol jie iš lėto spirginosi - smulkiai pjaustytas svogūnas atsidūrė taip pat keptuvėje. Po jo - stambokai pjaustyti pievagrybiai. Kai pastarieji "išleido" vandenį, įdėjau kupiną šaukštą miltų. Kai šie sukaito, įdėjau pipirų, šaldytų petražolių, krapų ir baziliko bei įpyliau grietinėlės 200 ml ir pieno tiek, kad gautųsi tirštos grietinės konsistencijos padažas. Vualia: greita, skanu ir pigu. Ir svarbiausia, tinka užgavėnėms.

• 0,7 kg bulvių
• 2 kiaušiniai
• druska, pipirai
• šaldytos petražolės

• 200 gr rūkytų lašinukų
• 1 svogūnas
• 9 pievagrybiai
• 1-1,5 š. miltų
• 200 ml greitinėlės
• apie 200 ml pieno
• pipirų
• šaldytų petražolių, krapų, bazilikų
• druskos, jei reikia.

Laima

Portugalija. Kelionė mašina į Europos pakraštį prie Atlanto. 17-21 dienos.

17 diena.

     Ispanija. Čia dvi nakvynės, veikla skirta tik poilsiui. Viduržemio jūra ištaškyta, išnardyta, išpliuškenta. Paplūdimys labiau priminė skruzdėlyną, tačiau kito ieškoti nesinorėjo, nes iki jo nuo apsistojimo vietos buvo tik keli žingsniai.

     Negana to, pakeliui ir parduotuvėlė “Baltica”… Kaip supratom, ne lietuvių, rusų verslininkų, bet pavadinimas vertas dėmesio…

     Ispaniško maisto paragavimui buvo pasiūlytas restoranėlis “Carpe diam”. Gal, bet, visgi… Kitąkart nesusigundytume ten nueiti, nors pagrindinis patiekalas ir nieko – ryžių paelija su jūros gėrybėm. Nepatiko šeimininko apsimelavimas nuo durų – į klausimą, ar yra picos, nes mažasis buvo užsiprašęs, buvo teigiamas atsakymas su galingu galvos palinksėjimu. Ir tikrai negalėjo nesuprasti, nes jau kokia kalba bekalbėsi, žodis “pica” aiškiai suprantamas. Kai jau užsisakėm gėrimus ir jie buvo atnešti, pasirodo, jokios picos čia nėra nė kvapo. Pasiutimas sunkiai kovojo su lietuvišku nuolankumu, gerai, kad šeimininkas daugiau taip ir nepriėjo, vargšė padavėja niekuo dėta. Aišku, mažasis liko it musę kandęs, gavo tik ryžių vakarienei…

18 diena.

     Ankstus ispaniškas rytas ir ilga finišo tiesioji Lietuvon. Tiesa, kertam Barseloną, nakvynė Prancūzijoj, .... miestelyje, įsikūrusiame gražiame slėnyje. Gaila, kad jau vėlus vakaras.

19 diena.

     Apie 1150 km. Kirtom Prancūziją, įvažiavome į Vokietiją. Prancūzija lepino savo pyragėliais ir baguetti, nors oras buvo toks „mašininis“ – kaip pradėjo lyti prancūziškame krašte, taip vokiškame ir nesustojo. 

     Fürth mieste prie Nürnbergo pasisekė tik tuo, kad mašina buvo priešais nakvynės duris, tad daiktus galėjome susinešti visai nepermirkę.  Bet pati nakvynė efektinga... Su vyru juokėmės, kad dar nesame buvę užmigę... bare! Bookinge pavadinti apartamentai padaryti iš seniau buvusio mažo barioko miesto senamiestyje, pačioje pagrindinėje gatvėje. Viskas būtų gerai, jei patalpos būtų sutvarkytos, bet likęs virimo kepimo rūkymo kvapas, įsigėręs į sienas, atviri elektros laidai, dušas kažkokioj nišoj padarytas taip, kad posakio „gero žmogaus turi būti daug“ bent dalinė vizualizacija ten gali rimtai užstrigti. Tiesa, durys permatomos, už jų dušo užuolaidėlės ir vaikų lova!  Tokie nevokiški apartamentai žinant šios šalies požiūrį į tvarką. Matyt, šeimininkas ne vokietis.

20 diena.

     Lyja. Šlapia. Pila. Šalta. Trumpas sustojimas Dresdene. Labai jau noriu Tiuringijos raudonųjų kopūstų ir desertų nusipirkti.

     Lenkija. Saulė šviečia. Yra vilčių, gal vasara ir Lietuvon atėjo, deja…  Paskutinę dieną nuvažiuota virš 1600 km. 21 kelionės dienos ankstų rytą (3.30) sustojome savo kieme. 

Laima

Portugalija. Kelionė mašina į Europos pakraštį prie Atlanto. 14 - 16 dienos

14 diena

     Keliamės anksti, važiuojame į  vakarinį Portugalijos tašką. Su mažuoju nusprendžiame, kad važiuojame į pasaulio kraštą. Išties, atrodo, kad ten stovintis švyturys stovi ant pasaulio krašto, nes iš abiejų pusių vandenynas, vėjas didelis, nors saulė šviečia. Nors liepos vidurys ir visur kitur karšta, čia užsidedame striukeles. Augmenija aplink žema, be medžių. Apskritai, Portugalijos klimatas įvairus. Prie vakarinės pusės, šalia vandenyno pučia gan stiprus ir nemalonus, ypač vakare, vėjas, saulė leidžiasi greitai, atslenka rūkas, ant automobilio ir akinių stiklų užsideda dulksna. Toliau nuo vandnenyno, į šalies gilumą – karšta. Pietinėje pusėje, kad ir prie vandens, dulknos nepastebėjome, šilta, malonu vakare išeiti, kai nėra vėjo.

     Po to keliaujame į paplūdimį, kur grotos. Gražu, įspūdinga.

      Apsistosime dviem nakvynėm Partimao. Nuostabus paplūdimys, su uolom vandeny. 

     Restorane sukertame vakarienę – kas picą Margaritą, kas aštuonkojį, o kas sardines. Viso – beveik 45 eurai. Ar brangu? Kai vakare delfi.lt perskaitai, jog Palangoje vienas didkepsnis 40 eurų, tai supranti, kad už keturių žmonių vakarienę tai nėra brangu svečioje šalyje, restorane, kur maloniai aptarnauja, kur padavėjas kalba portugalų, anglų, vokiečių, rusų kalbomis, kur stalo vanduo nemokamai, užkandžiai laukiant taip pat, kur staliuko laukia eilė lauke...

15 diena

     Paskutinė tinginio diena Portugalijoje, Portimao. Vandenynas, pasimaudymai, rytojaus kelių maršruto planavimas, paskutinis atsisveikinimas su Atlantu. Ryt prasidės namų kryptis.

16 diena

     Dar spėju įlįsti į sodinukų parduotuvę, nutverti kelis kaktusus ir žydinčią gėlę. Nežinau, kaip ji lietuviškoj vasaroj augs, bet...

     Virš 900 km kelio, kertam Ispanijos sieną, važiuojam pro Andalūziją, Murcią, Castilla-la Mancha regionus ir apsistojame Valencijos žemėse, Benidorm mieste. Iškart nučiuožiame prie Viduržemio jūros, kur švelnios ir šiltos bangelės net vakare, nusileidus saulei. Beje, oro temperaūra važiuojant buvo 34-36 laipsniai.

Laima