Avižinių dribsnių pyragas su obuoliais (be cukraus, be miltų)

Pyragas be miltų ir be cukraus! Įdomu?! Man įdomu :D. 

Bandau mažinti cukraus, saldžių bandelių ir t.t kiekį savo gyvenimėlyje, todėl tokie receptai labai traukia akį. 

Reikėjo:

• 150g - viso grūdo avižinių dribsnių
• 1a/š - kepimo miltelių
• 3 - kiaušinių
• 50ml - kefyro
• 100g - varškės 9%
• 50g - medaus
• 0,5a/š - cinamono
• ~400g - obuolių (geriau saldūs).

Avižinius dribsnius susmulkinti smulkintuvu ar tai blenderiu. Į susmulkintus dribsnius įmaišyti kepimo miltelius. 

Kitame inde kiaušinius, kefyrą, varškę, medų ir cinamoną suplakti mikseriu. Į plakinį suberti dribsnius ir mikseriu viską išplakti. Nuluptus, susmulkintus obuolius sudėti į masę ir gerai išmaišyti. 

Silikoninę formą ištepti sviestu, sukrėsti tešlą ir kepti iki 180C įkaitintoje orkaitėje apie 35 min. Valgyti atvėsintą. 

Skanaus!

Renata

Datulių skanėstas su riešutais ir juoduoju šokoladu

Vis daugiau žmonių domisi sveikesniais desertais. Aš taip pat norėčiau smaguriauti sveikiau ir naudingiau organizmui... Tad pamčiusi šį receptą iš kart užsimaniau išbandyti. 

Reikėjo: 

1. Datulių
2. Riešutų sviesto
3. Trapučių
4. Juodo šokolado
5.  Riešutų

Datules nuploviau ir nusausinau. Tada įpjoviau datulę iki pusės ir išėmiau kauliuką (taip išlukštenau visas datules). Datules (norima forma) dėjau ant kepimo popieriaus, su pirštais šiek tiek pamaigiau ir iš jų  padariau vientisus padelius (galima daryti ir vieną didelį padą).  Datules aptepiau riešutų sviestu. Ant viršaus pabarsčiau trapučių. Garų vonelėje išlydžiau juodąjį šokoladą ir tolygiai užpyliau ant datulių. Ant viršaus užbarsčiau norimų riešutų. Paruoštą skanumyną dėjau į šaldytuvą 5-10min, kad sustingtų šokoladas. Šokoladui sustingus – galima ragauti. 

Mėgstantiems juodąjį šokoladą tikrai patiks.. Asmeniškai man labai trūko saldumo (kitą kartą šokolado pilčiau perpus mažiau). O gal aš  dar nepriaugau sveikesniems skanėstams. :D 

Skanaus!

Renata

Kiaušinių marginimas vašku, puikus priešvelykinis pasisėdėjimas šeimai

Kažkada vaikystėje esu bandžiusi marginti vašku, bet tai buvo labai senai. Internete pamačiusi "Kiaušinių marginimo bičių vašku rinkinį" susigundžiau nusipirkti. Ir tikrai nesuklydau. Labai smagus rinkinukas. Ne tik, kad visi reikalingi įrankiai jame yra, bet taip pat viskas išsamiai paaiškinta. Už rinkinuką ačiū "Avilio istorijos bitynui". Na tobulintis tikrai yra kur, bet pats veiksmas labai visiems patiko. Kartosim dar ir kitais metais. 

Taip pat šiemet dar kartą marginau su ciberžole. -> Kiaušiniai dažyti su ciberžole. Pasakiškai graži spalva

Kinrožių arbata taip pat liko nepamiršta, tik šį kartą dar pačius kiaušinius (kelis) apdėjom svogūnų lukštais.  -> Kinrožių arbata dažyti kiaušiniai

Geltoni - ciberžole,
Spalvoti - vašku,
Juodi - kinrožės arbata su įsukta žolele,
Margučiukai - įsukti svogūnų lukštuose, kinrožių arbatoje.

Renata

Robertas Pogorelis "Užkeikto keliautojo užrašai"

Keliaukite – be jokios abejonės, toks būtų šios knygos autoriaus patarimas jums. Prisiekusio keliautojo Roberto Pogorelio sąskaitoje – daugiau nei dviejų dešimtmečių keliavimo patirtis ir per septyniasdešimt aplankytų šalių. Į antrąją savo knygą „Užkeikto keliautojo užrašai“ autorius sudėjo pačius įdomiausius kelionių įspūdžius, kurie skaitytoją nukelia į tolimas ir egzotiškas šalis, ledžia pajusti, koks neįtikėtinai įvairus yra mus supantis pasaulis bei jo gyventojai.

Tai dar viena puikaus keliautojo, puiki knyga. Įtraukianti nuo pradžios iki pabaigos. Kadangi R. Pogorelis pripažįsta esantis smalsus keliautojas,  mėgstantis bendrauti su žmonėmis ir vis sužinoti ką nors naujo, todėl jo  kelionės neapsieina be nuotykių, pavojų, netikėtumų ir atradimų. Baltai pavydžiu drąsiems keliautojams, bet tuo pačiu ir pagalvoju, kad jie bepročiai :D. Ir tikrai ne vieną kartą pagalvojau "Gerai, kad tai nutiko ne man.." :D Tačiau skaityti ir kartu išgyventi keliones iš ties labai įdomu. 

Renata

Eglė Aukštakalnytė Hansen "Mama Afrika"

Smagu, kai artimos draugės tiksliai žino tavo pomėgius. Šiuo metu esu knygų apie keliones "graužikė" :D. Pasirodo knygų apie keliones nėra jau tiek ir daug, kaip tikėjausi. Rodos visas jau nusipirkau, bet va draugė dar vieną knygą paskolino paskaityti, kurios prekyboje neradau, arba tiesiog akis neužkliuvo. Tai knyga "Mama Afrika". Ačiū Rita ;)

Skaitėsi labai lengvai ir įdomiai. E. Aukštakalnytės Hansen knygoje „Mama Afrika“ su meile aprašyta patirtis gyvenant ir keliaujant po Juodąjį žemyną, o jos darytos nuotraukos atskleidžia egzotiškai taurų jo grožį. Lietuvei pavyko įgyti senųjų savanos gyventojų pasitikėjimą, stebėti ir užfiksuoti nemažai vietos genčių buities detalių, ritualų, kurių liudininkais retai tampa svetimšaliai. Vėl gi, negaliu atsistebėti autorės drąsa, keliose aprašytose situacijose būčiau gal paskutinį atokvėpį iškvėpusi :D. Tikrai verta dėmesio knyga. 

Autorės žodis:

Aštuoneri mano metai toli nuo Lietuvos – nesibaigiančio safario metai. Palikau ramų gyvenimą, artimuosius ir draugus, teatrą, gimtąją šalį ir leidausi į visiškai naują pasaulį, kuriame, be sūnaus Miko ir vyro Soreno, viskas buvo svetima – kalba, kultūra, klimatas.

Dabar tie patys dalykai tapo norma, kelionės tapo mano gyvenimu, o gyvenimas – kelione.

Radau Afriką savyje ir bandau atrasti save Afrikoje. Radau naujus amplua: pradėjau rašyti, fotografuoti, filmuoti.

Atradau unikalią masajų genties kultūrą, ją iki šiol tyrinėju. Išgyvenau daug ekstremalių situacijų ir pavojų, jie privertė giliau pažvelgti į gyvenimą, plačiau – į pasaulį.

Kartais jaučiuosi kaip baltaodė Afrikos užkariautoja, kartais kaip robinzonė iš negyvenamos salos, kartais imu nebesuprasti, koks dabar amžius – nejaugi jau XXI? Afrika grąžina žmogų prie šaknų, ten matai gyvą istoriją, nejusdama laiko tėkmės.

Kad ir kur nuvestų tolesnis kelias, Afrikoje visada liks dalelė mano širdies.

Teatro aktorė Eglė Aukštakalnytė Hansen 1999 metais išvyko iš Lietuvos, kai jos vyro – Danijos verslininko karjeros kelias pasuko į tolimus kraštus.

Kartu su šeima knygos autorė gyveno Jekaterinburge (Uralas), Maskvoje, Nairobyje (Kenija), Maputu (Mozambikas), dabar vėl yra grįžusi į Keniją.

Renata

Eglė Gerulaitytė "Bastūnės liudijimai"

Tai pirmoji Eglės Gerulytės knyga. Labai įdomi, labai lengvai skaitosi, tiesiog įtraukia į kelionę kartu. Eglės Gerulaitytės (g. 1985), filosofiją ir tarptautinius santykius studijavusios žurnalistės, keliautojos, motociklininkės knyga „Bastūnės liudijimai" – gyvas pasakojimas apie nutrūktgalvišką kelionę motociklu po Pietų Ameriką. Tiek drąsos, ryžto ir užsispyrimo... Pavydėti sako negalima, bet giliai viduje šiek tiek pavydžiu :D. 

Apie knygą: 

Peru, Bolivija, Argentina, Čilė, Ekvadoras, Kolumbija – ypatingos vietos ir patirtys, ribinės situacijos ir valia jas įveikti, tų kraštų žmonės ir asmeniškas žvilgsnis į jų gyvenimą, o kartu – vienatvėje kylantys filosofiniai klausimai, lydintys į asmenybės brandą.

Kas sieja Andų viršukalnių indėnus, Amazonijos džiunglių šamanus, laisvuosius Patagonijos gaučus, Bolivijos kokos augintojus ir Ekvadoro mangrovių miškų žvejus? Ar Kolumbijoje tikrai klesti narkomafija? Kas bendro tarp Karibų piratų ir Andų plynaukščių indėnų? Kaip persipina išnykusių Ugnies Žemės gyventojų onų legendos ir Patagonijos naujakurių tradicijos? Apie ką svajoja Putumajo regiono partizanų šeimos, Peru auksakasiai ir Bolivijos dykrų šamanai?

To, ką pamatai, sužinai, pajunti ten, už Atlanto, negalima pasilikti tik sau. Autorė dalijasi patirtais įspūdžiais, tarsi pro rakto skylutę žvelgdama į nepažįstamą ir paslaptingą Naująjį Pasaulį.

Renata

Kefyro kokteilis su braškėmis ir bananais

Mėgstantiems kefyrą tikrai patiks. 

Labai skanus, sveikas, gaivus karštą vasaros rytą. 

Tereikės:

• 500 ml. mėgstamo, šalto kefyro, 
• 100 g. braškių (galima ir kitokių mėgiamų uogų. Tinka ir šaldytos.),
• pusė banano. 

Viską sudėti į kokteilinę ir sutrinti. 

Skanaus! 

Renata

Varškės tortas su braškėmis

Skanus, gaivus, saldus, vasariškas tortas. 

Man visai patiko, tad dalinuosi receptuku.

Tešlai reikėjo: 

• 3 vnt. kiaušinių, 
• 75 gr. cukraus,
• 50 gr. miltų, 
• 30 gr. sviesto,
•  25 gr. krakmolo.

 Kremui reikėjo: 

• 700 gr. braškių, 
• 500 gr. varškės (pagal tikrajį receptą kreminės),
•  200 gr. grietinėlės (35% riebumo),
•  150 gr. cukraus, 
• 100 mililitrų pieno, 
• 30 gr. želatinos, 
• 1 a.š. vanilinio cukraus

Baltymus atskyriau nuo trynių. Trynius išplakiau su cukrumi iki baltumo. Sudėjau miltus, krakmolą, supyliau ištirpintą ir pravėsintą sviestą. Viską gerai išmaišiau. Baltymus gerai išplakiau iki pasidarė visiškai standūs ir tada juos atsargiai įmaišiau į tešlą. 

Tešlą supyliau į silikoninę kepimo formą ir kepiau iki 180 C laipsnių įkaitintoje orkaitėjea pie 20 minučių (iki kol gražiai pagelto ir įkišus medinį pagaliuką jį ištraukiau sausą, neapsivėlusį tešla). 

Toliau imamės kremo. Kremui želatiną užpyliau pienu ir palikau išbrinkti apie 20 minučių. Išbrinkusią želatiną ištirpinau virš garų vonelės (tik neužvirinkit!) ir palikau atvėsti.

Varškę lengvai paplakiau mikseriu, kad suminkštėtų. Plakdama pamažu, plona srovele supyliau pravėsusią želatiną. Grietinėlę išplakiau su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo. Atsargiai įmaišiau į varškę. Ant pravėsusio torto pagrindo supyliau trečdalį varškės kremo, statmenai išdėliojau pusę (per pusę perpjautų) braškių. Tada supyliau likusį kremą ir papuošiau likusiomis braškėmis.

Tortą palaikiau apie 4 valandas šaldytuve, kad sustingtų. Geriau laikyti šaldytuve iki ryto ;) 

Skanaus!

Receptukas rasta -> La maistas

Renata

Sviestinis rabarbarų pyragas

Prasideda rabarbarų sezonas, tad kepam rabarbarų pyragą. 

Šis receptas sulaukęs tik gerų atsiliepimų.  Bandau ir aš. 

Pyragui reikėjo:

• 400 gr. rabarbarų,
• 220 gr. miltų,
• 4 vnt. kiaušinių,
• 200 gr. sviesto,
• 150 gr. cukraus, 
• 1.5 a.š. kepimo miltelių (nubrauktų), 
• 2 a.š. vanilinio cukraus,
• 1 žiupsnelis druskos.

Minkštą kambario temperatūros sviestą mikseriu išplakiau su cukrumi iki purumo. Tada subėriau vanilinį cukrų ir po vieną įmušiau kiaušinius. Gerai išplakiau po kiekvieno kiaušinio.

Pamažu maišydama (jau šaukštu) subėriau persijotus miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Maišiau tiek, kad tešloje neliktų sausų miltų. Tešla turi būti tirštoka, šiek tiek tirštesnė už riebią grietinę.

Rabarbarus švariai nuploviau, nusausinau, nulupiau viršutinį sluoksnį ir supjausčiau kubeliais. Dalį rabarbarų supjausčiau juostelėmis, buvo pyrago papuošimui. Kitą kartą pyrago nepuoščiau, nes ant viršaus sudėti rabarbarai gavosi kaip šiaudai. Bet grožio pyragui tikrai prideda,  tad rinktis jums, ar puošti, ar ne ;). 

Į sviestu pateptą silikoninę kepimo formą supyliau pusę tešlos, ant jos sudėjau kubeliais pjaustytus rabarbarus. Tada supyliau likusią tešlą ir ant jos gražiai išdėliojau juostelėmis pjaustytus rabarbarus, lengvai juos raka įspausdama į tešlą.

Pyragą dėjau į orkaitę, įkaitintą iki 180 C laipsnių ir kepiau apie 40 minučių. 

Ar iškepė, kaip ir visada, patikrinau įsmeigusi medinį pagaliuką į pyrago vidurį - jeigu ištrauktas pagaliukas švarus, neapsivėlęs trupiniais, pyragas iškepęs.

Leidau pyragui šiek tiek atvėsti ir skanaus!

Rabarbarų rūgštelė šiam pyragui labai tinka. 

Renata

Trinta brokolių sriuba su lydytu sūreliu

Buvo laikas, kai negalėjau net pažiūrėti į brokolių pusę. Po vieno "priverstinio" paragavimo, trintą brokolių sriubą verdu bent vieną kartą per mėnesį. 

Vienos kelionės metu, su bendrakeleiviu taip sušalom, kad nusprendėm užsukt į kavinę sriubos (bijau suklysti, bet man rodos, kad valgėm Visagine). Tąkart kaip tyčia pasirinkimui buvo, tiksliau nebuvo pasirinkmo visai, nes buvo tik brokolių trinta sriuba. Nosį paraukiusi - užsisakiau. Ir taip skaniai aš ją susrėbiau... Gal labai alkana buvau... Bet aš jos skonio vis nepamiršau ir nusprendžiau išsivirti namuose. Vis tik ne alkis kaltas buvo, nes sriuba pasakiškai skani. :D 

Sriubai reikėjo:

• Brokolio, 
• bulvių (aš iš akies dedu, apie 5 bulves), 
• morkos,  
• svogūno, 
• lydyto sūrelio,
• pieno, 
• sultinio.

Užverdu 1 l vandens, sudedu smulkitas daržoves ir verdu kol suminkštėja. Tada aš  su kiaurasamčiu išgraibiusi daržoves, atskirame puode jas sublenderiuoju. Į daržovių sultinį įmetu kubelį vištienos sultinio ir sukrečiu sublenderiuotą masę. Gerai išmaišau, užverdu. Tada gabaliukais įpjaustau lydyto sūrelio ir maišau kol sūrelis ištirpsta. Galiausiai įpilu šiek tiek pieno. 

Patiekiu su skrudinta duona. 

Skanaus! 

Valgo, net mano, nieko "nemėgstantis" paauglys. :D 

Renata

Varškės ir karamelizuotų obuolių pyragas

 

Reikėjo:

Tešlai (padas):

• 200 g. miltų, 
• 100 g. lydyto sviesto,
• 2 vnt. kiaušinių,
• 100 g. cukraus (kas nemėgsta labai saldžiai, galima ir mažiau),
• 100 g. grietinės,
• 1 a.š. vanilinio cukraus, 
• 1 a.š. kepimo miltelių,
• žiupsnelio druskos. 

Varškės masei:

• 4 vnt. kiaušinių, 
• 600 g. varškės,  
• 70 g. cukraus, 
• 2 a.š. vanilinio cukraus, 
• 200 g. grietinės, 
• 3 v.š. miltų, 
• žiupsnelio druskos. 

Karamelizuotiems obuoliams:

• 8 vidutinio dydžio ubuolių, 
• 50 g. cukraus, 
• 50 g. sviesto,
• cinamono, 
• žiupsnelio druskos. 

Dubenyje išplakiau kiaušinius su cukrumi, grietine ir vaniliniu cukrumi. Maišiau, kol cukrus pradėjo tirpti. Supyliau lydytą sviestą, žiupsnį druskos, subėriau miltus ir kepimo miltelius ir darkart išmaišiau, kol gavosi vientisa tiršta tešla. Į silikoninę kepimo formą supyliau tešlą, jos paviršių išlyginau.

Toliau ėmiausia gaminti varškės masę. Elektriniu trintuvu ištriniau varškę su kiaušiniais, grietine, cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Subėriau miltus ir išmaišiau, kad tolygiai pasiskirstytų. Varškės masę supyliau į kepimo formą ant tešlos pagrindo ir dėjau į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę kepti.

Na ir pabaigai paruošiau karamelizuotus obuolius. Pirmiausia nulupiau ir ne pernelyg plonomis skiltelėmis juos supjausčiau. Į keptuvę bėriau cukrų ir kaitinau, kol šis ištripo. Į keptuvę dėjau gabalėlį sviesto ir maišiau, kol susijungė su cukrumi į tolygią karamelę. Į keptuvę sudėjau obuolius, išmaišiau ir kelias minutes juos pakaramelizavau.  Galiausiai ant obuolių užbėriau truputį cinamono, išmaišiau ir nuimiau keptuvę nuo ugnies. Recepte buvo parašyta, kad nepersistengt karamelizuojant, tai aš matomai paskubėjau nuimti nuo ugnies, man obuoliai, jau iškepus pyragą, gavosi kietoki.

Pyragą po 15 minučių kepimo traukiau iš orkaitės – varškės kremas jau buvo pakankamai sutvirtėjęs. Ant jo sudėjau karamelizuotus obuolius ir pyragą grąžinau atgal į orkaitę kepti dar 30 minučių.

Pyragą iš formos išimti ir valgyti tik gerai atvėsinus. 

Aš dar ir šaldytuve paliaukiau. Skonis pasakiškas. 

Receptas iš Beatos virtuvė.

Renata

Rytas Šalna. Kelionių razinos

Patinka keliauti, patinka ir keliautojų pasakojimai, tad dar viena kelionių knyga mano rankose. Kelionėse pamatome ne tik gražius vaizdus, atsiduriame įvairiose situacijose, bet sutinkame ir įvairius žmones. Ypatingai, jei keliaujame su grupe žmonių. Visi esam skirtingi, visi savaip įdomūs. Visų požiūriai, norai skirtingi. Tad, gerų "razinų" galime pateikti visi keliaujantys :D. Labai smagiai ir puikiai savo kelionių "razinas" pateikė Rytas Šalna. Trumpai, aiškiai, įdomiai aprašytos įvairios kelionių situacijos, nesusipratimai ir pan.

 

Kadangi teko ir pačiai keliauti su kelionių agentūra, tad kai kurie papasakoti įvykiai kėlė šypseną, nes visko įdomaus yra nutikę ir mano kelionių metu. 

Šios knygos dėka supratau kodėl, kai kurie gidai pasirodo lyg pasimetę savo vedamose ekskursijose... ;) 

Šios knygos dėka gavau patvirtinimą, kad visose kelionėse būtinai būna bent vienas ypatingas keleivis, kuris gali sukelti erzelį ar juoką :D. 

Šios knygos dėka pasitvirtino, kad pusryčių ir kambarių paieškų, apsistojant viešbutyje,  ypatumai visose kelionėse vienodi...

Na ir nuramino tai, kad nėra padėties be išeities... ;)

Ačiū tiems, kurie rekomendavo man šią knygą. Labai patiko. 

Apie knygą:

Plečiantis kelionių geografijai, klajojant po margąjį pasaulį, šokinėjant iš vieno žemyno į kitą, teko patirti labai daug įvairių situacijų: nuo linksmų iki netikėtų, nuo pribloškiančių iki pamokančių. Vienų priežastimi būdavo pakeleiviai, kitų – pats autorius ir jo patirtis ar, atvirkščiai, jos nebuvimas, dar kitų – gamtos stichijos, kultūriniai skirtumai ar tiesiog atsitiktinumai.

Autorius – geografas, keliautojas Rytas Šalna, jau daugiau kaip dvidešimt penkis metus dirbantis gidu visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, į šią knygą sudėjo apie septyniasdešimt tokių kelionių istorijų, Jis šmaikščiai pasakoja ir daug asmeninių nuotykių, ir istorijų, nutikusių lydint keliaujančius žmones. Šis rinkinys yra autoriaus gyvenimo ir kelionių aukso fondas.

Skaitydami būtinai pasijuoksite iš autoriaus ir iš kuriozinių situacijų, o gal rasite ir naudingų patarimų, kurie praverstų keliaujant po pasaulį.

Rytas Šalna gimė 1967 m., studijavo Vilniuje geografiją, šio mokslo didaktiką Vokietijoje, dirbo mokytoju ir dėstytoju, yra parašęs per 50 geografijos ir istorijos vadovėlių, metodinės literatūros. Nuo 1995 m. kaip kelionių organizatoriaus „Grūda" gidas dirba įvairiuose pasaulio regionuose, darbo patirtis apima daugiau nei 50 valstybių, iš kurių Afrikos šalys, Australija ir Naujoji Zelandija yra pagrindinė specializacija. Turizmo tematika yra parašęs kelis šimtus straipsnių, išleidęs knygas „Geokubas", „Įdomybių geografija", „Kelionių razinos", „Peru spalvos", kaip keliautojas ir žurnalistas dalyvavęs daugybėje radijo, televizijos laidų ir reportažų.

Renata

Kiaušiniai dažyti su ciberžole. Pasakiškai graži spalva

Šiais metais "pasikabinau" ant geltonos spalvos. Gražu viskas, kas geltona :D. Per velykas kiaušinius marginome kinrožės arbatoje bei dilgėlių nuovire, tad Atvelykiui įgyvendinau šį savo norą - geltoni margučiai! 

Patartina naudoti baltus kiaušinius. 

Kiaušinius palaikiau kambario temperatūroje mažiausiai valandą, kad verdant jie nesutrūktų. 

Į puodą su šaltu vandeniu įpyliau ciberžolės, druskos, acto ir sudėjau kiaušinius. 

Užvirus vandeniui, viriau 10 minučių. 

Kad kiaušinių spalva taptų ryškesnė, kiaušinius palikau puode per naktį.

Kad kiaušiniai būtų blizgūs, juos galima patepti bet kokiu aliejumi. Man jie gražūs ir netepti :D. 

Gražaus Atvelykio! ;) 

Renata

Pyragas su varške ir braškėmis. Labai skanus!

Šiais laikais, vaisių skyriuje,  sezoniškumo prekių kaip ir nelikę. Nori braškių? Prašom, raudonuoja lentynose. Šį kartą pro jas nepraėjau ir aš, jau tokios didelės ir raudonos, kad net "pačios" į  pirkinių krepšį įkrito ;). Vis tik geru skoniu dar nepasižymi, tad visų neįveikėm. Ką daryti su likusiom? Žinoma į pyragą :D. 

Šio pyrago pagrindui/biskvitui reikėjo:

• 2 stiklinių miltų,
• 1 stiklinės cukraus,
• 100 ml pieno,
• 100 ml aliejaus,
• 4 kiaušinių, 
• 1 a.š kepimo miltelių.

Įdarui:

• pakelio varškės (180 g), drąsiai galima dėti ir daugiau,
• cukraus pudros pagal skonį (aš dar ir paprasto cukraus įmaišiau),
• braškių. 

Biskvitas. Kiaušinius su cukrumi išplakiau iki putų. Supyliau aliejų, pieną ir dar paplakiau. Miltus sumaišiau su kepimo milteliais, įsijojau į plakinį ir viską gerai išmaišiau.  Tešlą supyliau į silikoninę kepimo formą. 

Įdarui sumaišiau varškę su šiek tiek cukraus pudros bei paprasto cukraus. Šia mase aptepiau tešlą. Ant viršaus susmaigsčiau braškes padalintas į keturias dalis. 

Kepiau iki 180  įkaitintoje orkaitėje apie 30 min. Kol krašteliai tapo rusvi. 

Atvėsinau ir Skanaus! Iš ties labai skanus. 

Renata

Dilgėlėse marginti kiaušiniai

Jei jau sveikai, tai sveikai.. Dar vienas sveikas kiaušinių marginimo būdas - dilgėlėmis. 

Dilgėles paruošiame iš vakaro, jas užpildami verdančiu vandeniu ir palikdami per naktį pastovėti. Prieš verdant įpilam du šaukštus acto, šiek tiek druskos. Sudedame paruoštus kiaušinius. Mes kiaušinius įvyniojome į pėdkelnių skiauteles, įsukdami svogūnų lukštų. Ir verdame. 

Gaunasi šiek tiek žalsvi, šiek tiek rusvi, samaninio atspalvio margučiai su gražiais raštais nuo svogūnų  lukštų. 

Gražių Velykų, stiprių margučių! 

Renata

Kinrožių arbata dažyti kiaušiniai

Šiemet bandome kiaušinius marginti su kinrožių arbata. Daugumos išgirta, tad kaip nepamėginsi. Baltu lukštu kiaušinių neberadome, tad dažome rudus. 

Man patinka, kai ant margučių matosi žolelių raštai, tad pasivaikščiojimo metu, gamtoje rastos žolelės labai gerai pasiteisino.  

Į pėdkelnių  skiauteles, kartu su norima žolele įvyniojau kiaušinius. Palaikiau juos kambario temperatūroje. Kiaušinius viriau kinrožių arbatoje su šiek tiek acto. Išvirtus kiaušinius, tame pačiame skystyje, palikau pastovėti kelias valandas. Gavosi vieni lyg rudi, kiti lyg samaniniai, neįmanoma net įvardinti tikslios spalvos. Kelis viriau be įvyniojimų, jie gavosi tokie lyg apsilupinėję, taip pat visi skirtingų atspalvių. 

Rezultatu likau nepasakyčiau, kad pilnai patenkinta, bet atrodo iš ties įdomiai. 

Kiek žiūrinėjau internete, tai beveik visiems gaunasi skirtingi atspalviai, tad visiška loterija, kokį atspalvį įgaus jusiškiai. 

Gražių Velykų ir stiprių  margučių Jums! 

Renata

Varškinės bandelės su kriaušėmis ir cinamonu

Receptas iš žurnaliuko "Darbštuolė". Šios bandelės buvo įvardintos, kaip sausainiai.. Na, bet man čia labiau panašu į bandeles, tai aš ir vadinsiu bandelėmis. Skonio pavadinimas manau nekeičia. Bandelės viršus trapus, traškus... Vidus minkštutėlis.. :) Man patiko. 

Reikėjo:

• 250 g. pusriebės varškės (trintos,  be gumuliukų),
• 200 g. miltų,
• 1 kiaušinio, 
• 60 ml. aliejaus,
• 1 kietos (vidutinio dydžio) kriaušės,
• 120 g. cukraus,
• 1 a.š. vanilinio cukraus,
• 1 a.š. (kupino) kepimo miltelių,
• 1 a.š. malto cinamono
• žiupsnelis druskos.

Cinamoną sumaišyti su 50 g. cukraus. 

Kriaušę supjaustyti mažais kubeliais. 

Varškę sumaišyti su druska, kiaušiniu, 70 g. cukraus, vaniliniu cukrumi. Įpilti aliejų, išmaišyti. Tada įsijoti miltus su kepimo milteliais (aš miltus sumaišau su kepimo milteliais ir tada įsijoju). Minkykite tešlą. Baiginėjant minkyt įmaišykit/įminkykit kriaušės gabaliukus. Turi gautis minkšta, nelipni tešla. 

Gautą gabalą padalinkite per puse. Abi dalis iškočiokite į ritinius. Juos supjaustykite į 8 gabaliukus. Gaunasi  viso 16 bandelių. 

Apvoliokite juos cinamono su cukrumi mišinyje,  dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos. 

Kepkite iki 180 C temp. įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai parus. Apie 20 min. 

Atvėsinkite ir skanaus! 

Renata

Pietų Amerika. Metai su kuprine Naujojo pasaulio keliais. Žydronė Lukšytė

Puiki knyga, puikūs keliautojai.

Labai įdomiai viskas aprašyta. Tai knyga, kurią skaitant, kyla vis didesnis noras keliauti, pažinti...

Apie knygą:

"Viskas prasidėjo nuo svajonės... Išvažiuodama į Pietų Ameriką be bilieto atgal knygos autorė Žydronė Lukšytė kartu su bendrakeleiviu negalėjo numanyti, kaip klostysis jų kelionė: „Mūsų laukė legendomis apipinta, atradėjų vaizduotę žadinusi ir iki šiol mįslinga Pietų Amerika. Ketinome keliauti ten metus, o paskui paaiškėjo, kad tas žemynas užlaikys ilgiau. Iki šiol mane tebelaiko.“

Keliautojai aplankė visas šio žemyno šalis, po truputėlį atrasdami Pietų Amerikos dvasią. O atrasti tikrai yra ką, juk čia kontrastais stebina kvapą gniaužiančio grožio gamta: vešlios Amazonės džiunglės, įspūdingi Patagonijos ledynai, svilinanti Atakamos dykuma, garmantys Argentinos kriokliai.

Miestuose pasitinka žmonių knibždėlynas, kultūrų įvairovė ir europiečiams neįprasta architektūra. Pasaulis čia tiesiog kitoks nei mūsų: Gajanoje pro šalį skrieja kulkos, Bolivijoje kviečia raganų turgus ir piranijų žvejyba, Ekvadore tenka keliauti kalnais ant traukinio stogo... Šio tolimo žemyno lobis – senosios civilizacijos, kurių pėdsakai iki šiol kelia daug diskusijų, nuo mįslingųjų Naskos piešinių iki įstabių Maču Pikču griuvėsių."

Renata

Šokantis sušis, arba Gaidžin gyvenimas Tekančios Saulės šalyje

Dar viena puiki kelionė knygos puslapiais. Man patiko toks rašymo stilius, skaitėsi labai lengvai, rodos kartu keliauji ;). O tokios knygos, man pačios informatyviausios. Foto ne per daugiausiai, bet labai laiku ir vietoje įdėtos. Žodžiu patiko.

Apie knygą:

""Šokantis sušis, arba Gaidžin gyvenimas Tekančios Saulės šalyje" - dviejų gyvenimo metų patirtis Japonijoje, asmeniniai pastebėjimai, išgyvenimai, vietinių pasakojimai apie šalį, kultūrą, papročius, tradicijas ir kelionių po kaimynines Azijos šalis įspūdžiai."

 Renata

Algirdas Morkūnas. Kelionės ant sofos

Visai smagios, tos kelionės ant sofos, bet taip keliaujant svoris nejučia pradeda augti... O jei der keksą išsikepi...  😁

Knyga labai įdomi. Nors viskas aprašomai labai trumpai (juk noris keliauti ir keliauti, kad ir knygos puslapiais... 😁), bet tuo pačiu informatyviai ir aiškiai. Labai smagu, kad daug foto, kas man prideda pasakojimui dar daugiau aiškumo. Vienoje knygoje alankyta Etiopija, Čilė, Vakarų Papua, Beninas, Šiaurės Korėja, Iranas, Pakistanas, Kolumbija ir Tibetas.

Tai šalys į kurias, mano manymu, vyksta tik drąsiausi. Nuotykių, nežinomybės nebijantys keliautojai. Super. Šaunuolis Algirdas.  Ačiū jam už puikią kelionę ant sofos. 😁

Apie knygą:

"Kitoks keliautojas, kitokios kelionės po pasaulį. Taip galima apibūdinti populiarų Journey.lt tinklaraščio autorių Algirdą Morkūną ir jo lankomas šalis. Visą Europą seniai išmaišęs lietuvis dabar yra susižavėjęs tolimais kraštais, kurių pažinimo sąlygos priklauso tik nuo atsitiktinumo: vietinių gyventojų ir valdžios nusiteikimo, gamtos stichijų, kitų palankių ar nepalankių aplinkybių.

Kodėl archajiškai gyvenančių Etiopijos genčių vyrai apsikarstę Kalašnikovo automatais?

Koks tūkstančių metų senumo ledyno Čilėje skonis ir kaip vietos policija suseka, kad atokios dykumos viduryje keliautojų automobilis viršijo greitį?

Kodėl Benino kaimelio vudu žynys, išvykęs neatidėliotinais reikalais, turi kaupti savo išmatas ir parsinešti jas namo?

Koks gyvenimas Irane, kuriam jau 40 metų JAV kasmet tai griežtina, tai švelnina ekonomines sankcijas?

Kodėl Šiaurės Korėjos viešbučių liftuose nėra kai kurių aukštų mygtukų?

Kaip Pakistano moterys apeina islamo apribojimus?

Ar Kolumbijos valdžios kova su narkotikų prekeiviais veiksminga?

Kodėl Tibete turgaus mėsininkai – tik kinai?" 

Visa tai sužinosite perskaitę knygą ;) 

 

 Renata