Kur galima sumedžioti mamutą

Tik iki birželio 20 d. Vilniuje yra unikali galimybė pamatyti mamutą. Šiais laikais tokį, kaip sako vaikai, pliką ir nuogą, Jam jau maždaug 40000 metų. Jį sutikome Vilniaus universiteto chemijos ir geomokslų fakultete esančiame geologijos muziejuje. 

Pasimatymui su Goša iš Anžu, mamuto toks vardas ir vieta kur buvo rastas, būtina išankstinė registracija. Maloni bei paslaugi katedros darbuotoja papasakojo mums kur, kaip, kada buvo rastas šis mamutas, kaip nustatoma kokio jis amžiaus, lyties, kokią poziciją savo bandoje jis užėmė bei visokių įdomybių.

Išvydome, panagrinėjome ir kitus eksponatus. 

Pasirodo pačiame Vilniuje 1957m. taip pat buvo rasti mamuto kaulai. 

Daugiau informacijos ->  Geologijos muziejuje galimybė išvysti mamutą.

Elžbieta

Gamtos lobių trasa Verkiuose

       Vilniuje, Verkių dvaro parke yra surengta puiki pramoga pavadinta „Gamtos lobių paieškos“. Surinkome septynių žmonių kompaniją – 3 suaugę, 2 vaikai bei 2 paaugliai (organizatoriai pataria, kad maži žmonės būtų jau vaikštantys) ir pradėjome kelionę po Verkių dvaro parką. 

       Trasa prasideda ir baigiasi Verkių vandens malūno restorane. Ten gavome krepšelį su visomis reikalingomis priemonėmis.  

       Trasoje nėra akivaizdžių nuorodų, rodyklių ar kitų aiškių infrastruktūros žymių, orientuojamasi pagal gamtos ženklus – medžius, augalus, jų formas ir pan. 

        Gamtos ženklų vedini sužinojome Verkių paslaptis, skaitėme legendas ir atlikome keletą nesudėtingų užduočių. 

       Išmokome apskaičiuoti upelio vandens tekėjimo greitį (tai man nebuvo naujiena, prisiminiau studijų laikus) bei dviem būdais apskaičiuoti medžio aukštį (vienas iš būdų yra pasilenkus žiūrėti pro klyną).  

       Nuėjome apie 2 km, užtrukome maždaug 2 val. ir gavome nuolaidą Vandens malūno restorane, kurią iš karto ir išnaudojome.

     P.S. Tai – antroji gamtos lobių trasa Lietuvoje, kurią įrengė Gamtoje.org komanda. Pirmoji yra Žemaitijos nacionaliniame parke, Plokštinės miške.

      Dar paminėsiu, kad ji yra nemokama. Daugiau info ->  Gamtos lobių paieška.

Elžbieta

Iliuzijų kambariai Vilniuje

     Ilgus mėnesius laukiau svečių iš kito Lietuvos galo, iš pajūrio. Nekantraudama juos priimti ir užimti suplanavau tobulą, turiningą savaitgalį. Tiesa, man planai yra tik orientyras, visada improvizuoju arba net keičiu planus pagal aplinkybes, nuotaikas ir tos dienos norus. Ne kitaip buvo ir šį kartą. Kad ir kokius gerus orus prognozavo savaitgaliui, teko “mėgautis” lietumi ir šaltu vėju.

     Pasivaikščiojimą po Gedimino prospektą, nuo Seimo rūmų iki Katedros, teko išbraukti iš  planų. Liko pramogos po stogu. Buvau nužiūrėjus, kad pavieniams asmenims ekskursijos Vilniaus katedros požemiuose vyksta šeštadieniais, 15:30 ir 16:30 valandomis. Požemių ir varpinės lankymas už 7.5 EUR/žm pasirodė patrauklus variantas. Plačiau skaitykite čia-> Bažnytinio paveldo muziejus. Vos vos spėję į 16:30 vyksiančią ekskursiją išsiaiškinome, kad grupė šiam laikui nebuvo surinkta, o registracija reikalinga ir pavieniams lankytojams. Naršydama po jų puslapį, tokios informacijos aš nepastebėjau. Gūžtelėję pečiais pasiprašėme bent jau į varpinę, tačiau darbuotoja privertė susimąstyti, ar tikrai su kūdikiais ant rankų mes norime lipti tokiais stačiais laiptais, net parodė tiesioginį video į tuos laiptus. Lipti tai lipti, bet nulipti pasirodė baisoka. Tad apsisukom ir išėjom nieko nepešę. Tiesa, įlindome trumpam į pačią Vilniaus Katedrą, bet dėl užrašo prie įėjimo “Prašome tylos”, vaikams susidomėjus aidu, greitai išėjome.

     Nesklandi savaitgalio pradžia atsipirko užsukus į Iliuzion rooms Vilnius. Kaina 8 EUR/ž., 8 kambariai. Lankymosi laikas neribojamas. Labai maloni asistentė, kuri ne tik pataria kaip fotografuotis, bet paprašyta su mielu noru ir nufotografuoja. Be to, apdalino mūsų kūdikius balionais ir padėjo minkštą pagalvėlę, kad nesodinti ant grindų. Idėja kaip ir Iliuzijų muziejuje, tik ekspozicija kitokia. Plačiau skaitykite čia-> Illusion Rooms Vilniuje. 

     Džiaugiamės, kad pasirinkome kūdikius pasiimti nešioklėse, o ne su vežimais, nes teko laiptais kilti į trečią aukštą. Susimokėjus, nusirengus, mums įteikė pirštines ir palydėjo į veidrodžių labirintą.

     Iš jo teko išskubėti, nes pačioj pradžioj išgąsdinau dukrytę atsirėmusi į veidrodį ir po to jai ten labai nepatiko. Tikėjomės pabaigti, bet grįžusios į labirinto pradžią numojom ranka ir perėjom prie kitų eksponatų. Centrinė salė - kreivų veidrodžių kambarys. Atspindys keičiasi ne tik judant į šonus, bet ir pirmyn atgal. Su foto kamera iš tiesų sunku perteikti.

     Centrinėje salėje yra ir daugiau eksponatų.

     Vieno kambario butas. Tualetas už kadro.

     Dydžių kambarys. Šiek tiek baisu buvo dukrytę palikti kitoje pusėje kambario, kai grindys pasvirę, bet susisukom.

     Velnio tunelis. Nesvarumo būsena garantuota. Eiti tiltu šiek tiek sudėtinga. Gaila mūsų turėta technika nesugebėjo įamžinti tinkamo kadro.

     Gravitacijos kambarys.  Sunku jame išsilaikyt ant pasvirusio grindinio, bet tinkamai papozuoti pavyko.

     Disko kambarys. Ir būnant vienam galima pasijusti kaip būryje žmonių.

     Apsilankymą kartočiau be dvejonių vien dėl geresnės kokybės nuotraukų. Be to, geriausios idėjos, kaip pozuoti, visad kyla po laiko. Smagu būtų jas įgyvendinti.

Aistė